Rytinis angliškos knygelės skaitymas

Humpty Dumpty sat on a wall
Humpty Dumpty had a great fall
All the King's horses
And all the King's men
Couldn't put Humpty together again

Augustė bando dainuoti japoniškai :)

Auganti su dviem kultūrom ir kalbom nuo mažumės

Viena mano pažįstama, pavydėtino grožio ir talentingumo, nuo mažumės Lietuvoje augo su dviem kultūrom ir kalbom: lietuvių ir armėnų.

"Nuo pat mažens buvo kalbama namie lietuviškai ir armėniškai. Tėvai tarpusavy visada armeniškai kalbėjo. Kadangi mane daugiau auklėjo, augino mama, tai lietuvių kalba - pagrindinė. Bet nuo kokių 3 metų jau mokėjau krūvą armėniškų žodžių:)
Į mamą kreipdavausi lietuviškai, į tėtį lietuvių-armėnų mišrainę, nes trūkdavo armėniškų žodžių.
Augom su abiem kultūrom. Tėvai labai patriotiški abiejų šalių atžvilgiu. Ir stengdavosi perduoti ir supažindinti su abiejų šalių kultūra: liaudies ir kt. muzika, menų, papročiais, daile, architektūra, skulptūra, istorija, renginiais. Girdėdavom daug abiejų šalių muzikos, visa vaikystę kas vasara skrisdavom į Armėniją. Ten lankydavom muziejus, šventyklas, kalnus, keliaudavom, šokdavom armėniškus šokius, bendravom su žmonem.
Su tapatybe buvo klausimų, ypač paauglystėj. Nes abi šalys savos ir brangios. Bet žinoma augau daugiau lietuviškoj terpėj: mokykla, draugai, visuomenė. Paskui supratau, kad turiu pilnai abi šalis, abi kultūras. Jos puikiai viena kitą papildo. Esu apdovanota dvigubai:). Taigi - daugiau lietuvė, bet su stipriu armėnišku prieskoniu:)Ne, daugiau negu prieskoniu:).
Vaikystėj kompleksavau, kad esu ne "-aitė, - ytė" ir kad vaikai čigonka vadino. Jaučiaus balta varna. Jaučiaus nelabai sava Lietuvoj, nes Armėnijoj labai savai jaučiaus. Paskui tai išsilygino. Ir ten, ir ten ėmiau jaustis gerai :)"

Vaiko kalbinis ugdymas daugiakalbėje šeimoje

Gyvenu džiaugsmu ir nepaprastais įspūdžiais. Tik ką apsigynusi bakalaurą iš to, kuo tikiu ir kas mane "veža", skubu dalintis su pasauliu savo bakalaurinio darbo gynimo prezentacija. Tai buvo džiaugsmo kupinas gynimas, nes dalintis ir kalbėti apie tai, kuo degi yra nepaprasta. Būtent to linkiu kiekvienam!

Augustės kalbelės

Augustės kalbelės kalbelės

Olidios (19 mėn.) daugiakalbystė

As esu Diana, man 25m, mano dukrytei 19 mėn.
Kai jai suejo 7mėn mes atvykome gyventi i Australiją.
Mano mergytė visad išsiskyrė fiziniu aktyvumu, bet ir pačiauškėt yra mėgėja :)) ypač savo kalba kažką paaiškint.
Kai atvykome gyvent i užsienį nebuvau tikra kuria kalba geriau ją mokyt kalbėt. Todėl nusprendžiau atrinkt lengvesnius žodelius iš abiejų kalbų ir tokiu būdu mokyt, tiesa pasakius savaime taip gavos, turim ir lietuviškų, ir angliškų knygučių, tai abiem kalbom jas ir skaitau, vienąkart viena, kitąkart kita.
Pirmieji žodeliai buvo "ma ma, ba ba" berods kai jai buvo apie 6mėn. Tuomet ji buvo labai susidomėjus bamba, vis kėlė maikę tėčiui ar mamai ir išmoko sakyt "bamba", aišku nevisai tiksliai dar tardama. Tada žodyne atsirado "tete". Vienas iš pirmųjų buvo "ačiū" (aku, poto atiu). Žodeliai esantys dabartiniame dukrytės žodyne:
Ištikro nežinau sutapimas ar ne, bet poto kai pradėjo eit i darželį būdama 16mėn, jos kalba ypač patobulėjo ir prasilaužė. Šiuo metu labai daug žodelių atkartoja ir pati pasako pagal prasmę. Tai būtų "batai, tapai, bitė, kojinės (koges ar pan), pėda, pirštai (pistai), ausis (aus), akis (aki), nosis (nonia), koja (kugia ar pan ), kuti kuti, hi (ai)" ir mojuoja rankyte, dažniau gniaužia kumštuką, (čia jau grynai is darželio), labas irgi bando pasakyt, bye, mojuoja rankyte.
Vienas iš pirmuju "ball", o jau kaip "bird" (beek ) rėkia pamačius paukščiukus, tai jau kazkas :))) Ir jūra irgi (juja juja), vos tik pamato didesnį peizažą važiuojant mašinoj :) katytę pamačius sako "miau miau miau", šuniuką vadina "dog arba doggie", mažiuką "puppy". Pasako ir "cat, kitty", bet retokai, labiau miau. "Cow, bobutė (boba ar pan), dėdė, teta". Vienas iš ankstesnių "baby" (is pradziu sake baba, db lyg sako bibi kažkodėl). Is darželio dar parsinešė tą "bi bi", iš dainelės "Wheels on the bus" dainavo, kad vairas spaudžiant pypsi "byp byp". Tai kai vairą spaudžioja irgi sako "bi bi".
"Boy" mėgstamiausias žodis, nors ir "girl" jau buvo pasakius keliskart, ir ežys, kiškis, kai dainelių klausėm, bet tik keliskart, dabar nekartoja jų. Kai paklausi "kaip tau sekas?" atsako "ok" :)
Parodo jau beveik visas kūno dalis kai paklausi kas kur yra. Kai dainelės klausom "Clap your hands" ploja, "stamp your feet" trepsi, "turn around" apsisuka.
Dar toks įdomus dalykėlis, kai klausom dainos "mamos suknelė" ji klauso ir kai ateina vieta kur yra žodelis "kakta", ji būtent tuo metu sako "kakta". Gal ne visai dar taip istaria.
"Dinosaur"sako "dino". Parodo kepurę. Yra labai smagi dainelė internete "Animals sounds song", tai ji atkartoja ten daug garsų tokių, kaip kva kva, ba ba ba, i aa i aa, miau, au, vuf, tu tuuu, roar ir pan;
Joja ant arkliuko ir sako "tiktigdiktikdik". Ant supyniu ar ciuozyklos "wiii","opa opa".
"Aaa aaa pupa" dainuoja, migdo lėlytes arba kai pati eina miegot.
"Din don" irgi iš dainelės.
Book (buk).
Cip cip.
Ciu ciu, arba ciuku ciuku traukinukas daro.
"Topi topi" - ateik.
Auklyte sakė, kai daržely sako jai "come, sit down" ji atsako "no". Sako, kad Olidytė supranta ką ji jai sako. Dar sako "ne ne ne/taip" jau pradeda sakyt.

Taigi mergytė nuo kūdikytės girdi daugiau negu vieną kalbą, o tai sudaro sąlygas formuotis dviem atskirom kalbinėm sistemom.
Kol buvo mergytė namuose su tėvais, dominuojanti kalbinė aplinka buvo lietuvių, tad mama teisingai pastebi, jog pradėjus eiti į darželį, sparčiai ėmė tobulėti kalbinė raida (ir tai turėtų pasijausti abiejų kalbų atžvilgiu).
Mergytės elgesys rodo, kad ji yra puikiai supranta ir netgi geba atsakyti, laikui bėgant turėtų, nežinodama kaip pasakyti angliškai į angliškus klausimus atsakyti lietuviškai, šiam procesui įtakos turi anglakalbė aplinka, kurioje šeima gyvena.
Taip pat tai, kad taikomas vienas veiksmingiausių metodų - dainelės lietuvių-anglų kalbomis - tokio amžiaus vaikams, tik prisidės prie geresnio kalbų įsisavinimo.
Ačiū Dianai, kurios pasidalinimas dar kartą parodo, kas jau tyrimais įrodyta, jog vaikų, kurie nuo kūdikystės girdi daugiau negu vieną kalbą, kalbinė raida neturi vėluoti, o jei vėluoja, tai dėl to, kad vaikas pats nepasirengęs arba dėl kitų priežasčių, su kuriomis susiduria ir vienakalbiai vaikai.

Lauksime tolesnių Olidytės nuotykių susiduriant su lietuvių-anglų kalbomis Australijoje :)

10 pagrindinių veiksnių lemiančių sėkmingą daugiakalbystę

Tracey Tokuhama-Espinosa yra moteris, ištekėjusi už kitos tautybės vyro, auginanti daugiakalbius vaikus ir gyvenanti Šveicarijoje, kur daugiakalbystė yra nusitovėjusi per amžius. Ji, besidomėdama daugiakalbyste, nuėjo ilgą mokslinį kelią, apsigynė disertaciją ir toliau tyrinėja daugiakalbystės fenomeną, daugiausia dėmesio skirdama ankstyvajai ir organizuotai daugiakalbystei.
Visau netikėtai aptikau jos virtualią prazentaciją apie pagrindinius veiksnius, lemiančius sėkmingą daugiakalbystę.

Įdėti pranešimą

Guten Morgen

Atvažiuoju pas mamą pasiimti Augustės, o mama pasakoja, kad dieną prieš tai ji pradėjo Augustei pasakoti vokiškus žodžius "Guten Morgen, Aufedersein" ir pan. Augustė jau didelė panikė, kartoja tik tai, ką nori ir kada nori. Tad mano mamos didžiam nusivylimui ji tądien nieko nekartojo, tačiau kitą rytą tik pabudus močiutei pasakė "Mogen" :)
Tada grįžtam mes su dukryte namo ji atsisėdusi ant grindų šneka "aufidezen, mogen" :D

Praktika (II) "Ryto ratas"

Pedagogė angliškai seka pasaką vaikams.
Klausia: -Do you remember what was the last story about?
5 metų vaikas atsako: - Yes, I remember. Pasaka buvo apie "tą ir apie tą" (nepamenu apie ką tiksliai).
Pedagogė sako: -The duck is going to the forest to find .....
Tas pats vaikas pabaigia: - winter
Pedagogė sako: -Lets' be cold together
Tas pats vaikas sako: -Man nešalta
Pedagogė klausia: - Who think it shoud stay outside?
Keli vaikai manantys, kad tas gyvūnėlis turėtų likti lauke, kelia rankas. 5 metų vaikas konstatuoja faktą (atsakydamas į pedagogės klausimą):
- Dovilė AND Edgaras AND Rita.
Pedagogė klausia:
-Can she go home now?
Tas pats vaikas atsako: - Yes, she can.

Į uždarus klausimus puikiai atsako beveik visi vaikai: Yes/No
O supranta, ką ji kalba net dvimečiai, tik jie tai parodo prisijungdami gestais: belsdami, kai pedagogė sako KNOCK ir kitais kūno judesiais;

Praktika dvikalbėje mokykloje (I)

Jau kelis metus svaigau apie daugiakalbystę ir nuo vasaros svajojau, kaip noriu atlikti praktiką dvikalbiame darželyje. Išsiaiškinau, kad Lietuvoje yra vienintelė dvikalbė įstaiga, kurioje realiai įgyvendinama stiprioji dvikalbystė, kai vaikai sistemingai diena iš dienos girdi dvi kalbas (lietuvių ir anglų, lietuvių ir vokiečių), nes su jais dirba du pedagogai.

Šiais metais čia pradėta įgyvendinti ir pradinio ugdymo programa. Tai yra nevalstybinė alternatyvaus ugdymo mokykla. Ją lanko ir daugiakalbėse, ir vienakalbėse šeimose gyvenantys vaikai.

Taigi džiaugiuosi, kad šios įstaigos vadovė yra tokia atvira ir mielai sutiko priimti praktikai.

Šiandien buvo ta pirmoji diena, kai ėjau stebėti, kaip gi vyksta ugdymas keliomis kalbomis grupėse.

Užėjusi į anglų-lietuvių grupę iškart susipažinau su 4 metukų mergyte, kuri pasakė, kad ir jos grupėje yra mergytė tokiu pat vardu. Truputėlį joje pabuvusi, pastebėjau, kad nesant šalia anglakalbei pedagogei, vaikai tarpusavy daugiausia šneka lietuviškai.

Tada nuėjau į kitą grupę, vokiečių-lietuvių, kur buvo vedamas "ryto ratas". Ten dirba dvi jaunos pedagogės, spinduliuojančios meile ir švelnumu. "Ryto ratu" likau tiesiog sužavėta. Dar nesu mačiusi taip kūrybingai vesto užsiėmimo. Ir pirmąkart gyvenime savo akimis pamačiau, kaip vaikas klausiamas vokiškai, atsako lietuviškai, kaip per pusvalandį vaikai ne tik padainavo temines daineles, vardino jūroje gyvenančias žuvis, bet ir lietė daiktus, pūtė šiaudelį, įmerktą į vandenį, čiupinėjo maišelius pilnus vandens, judėjo, tame tarpe dar bandydami savo patirtį perteikti. O kokia jūra buvo sukurta ir akmuo padėtas ir per tai buvo plečiamas vaikų žodynas... Tas pusvalandis tiesiog garuote išgaravo. Tikrai išėjau iš ten šiek tiek apstulbusi...

Iškeliavau į lauką pas anglų-lietuvių vaikų grupę, kur angiškai kalbanti pedagogė buvo su vaikais. Bendraudajant jai su 2 metukų mergyte matėsi, kad mergytė neišgyveno jokio streso, labai natūraliai priėmė ir reagavo į ją ir visai nebijojo kalbėti, prašyti pagalbos. Lauke įspūdį man paliko kitas dalykas.

Kai vaikai turėjo eiti atgal į darželį pedagogė pradėjo dainuoti angliškai dainelę, kurią dainuoja kasdien ir vaikai žino, kad jau eis atgal į grupę. Dainuoja pedagogė, kiti vaikai niūniuoja, o 4 metukų mergytė traukia garsiai kartu angliškai. Tada belaukiant vieno vaiko ta pati mergytė, kuri grupėje šiaip buvo gana tyli, pradėjo dainuoti tą pačią dainelę lietuviškai-išsivertė, taip sakant :)

Dar labai sužavėjo šioje įstaigoje labai kūrybingai ir tikslingai kuriama aplinka, daugybė spalvų, teminių žodžių ir paveikslėlių, knygučių dviem kalbom, žemėlapis. Mane ten būnant tiesiog visa tai įkvepia :)

O kas įdomiausia, tai jei pas Augustę darželin nuėjus jauti, kad vos vienas kitas vaikas yra atviras pribėgantis, o visi kiti susikaustę (dėl ko tas atviras vaikas atrodo lyg išssišokęs, iškritęs iš konteksto), tai čia dauguma vaikų jaučiasi lyg namie ir tai matosi. Kaip gera matyti, jog jiems čia gera ir saugu :) Jaučiausi lyg būčiau pas juos į namus atėjusi :) Tikiuosi, kad įspūdžių tik daugės...

Darijos (3 metai, 1 mėnuo) kalbos raida

Darija su tėveliais jau du mėnesius gyvena Vokietijoje, su tėčiu kalba rusiškai, su mama -lietuviškai, o dabar mokosi ir vokiečių kalbos. Mama Dalia dalinasi dukrytės kalbos raidos dėsningumais.

Ačiū, Dalyte, be galo smagu būti dalyviu šito proceso :)

Mintys apie kalbos išmokimą...

I’d hoped that language might come on its own, the way it comes to babies, but people don’t talk to foreigners the way they talk to babies. They don’t hypnotize you with bright objects and repeat the same words over and over, handing out little treats when you finally say “potty” or “wawa.” It got to the point where I’d see a baby in the bakery or grocery store and instinctively ball up my fists, jealous over how easy he had it. I wanted to lie in a French crib and start from scratch, learning the language from the ground floor up. (Sedaris)

Augustė ir skaičiai

Namuose:
-Eleven nupiešiau, mama -atnešė Augustė lapą apipaišytą.
Pasiėmė naują lapą ir nuėjo toliau piešti: - eleven, four, nine.

Baseine:
spintelės baseine sunumeruotos dideliais skaičiais. Rodo Augustė į vieną iš jų ir sako "seven" , rodo į kitą -"eight", rodo į trečią - "nine". Nors nebuvo visiška tiesa, ką ji rodė (nes vizualių skaičių mes nesimokėm), bet smagu stebėti,kaip ji pati žodžius susiejo su skaičiais ir perkėlė skaičiavimą angliškai iš laiptų lipimo į kitas veiklas ir erdves.

Išmokyti vaiką kalbos lengva, išlaikyti tą kalbą nuolat - sunku

Foreli Blinstrupaitė-Kramarik, alternatyviosios pedagogikos šalininkė dalinasi, kaip svarbu atsižvelgti į vaiko gabumus ir polinkius, mokant jį daugiau nei vienos kalbos. Ir ypač pabrėžia nuoseklumo svarbą, kad tos kalbos, kurių vaikai yra mokomi, būtų nuolat praktikuojamos.

"Babuska"

Šiandien Augustė (2m.8mėn.) nusprendė praplėsti savo rusų kalbos žodyną darželyje ir grįžusi namo visą valandą dainavo dainelę, kurios pagrindiniai žodžiai buvo : "babuska babuska Emilės babuska"

Kodėl svarbūs yra kalbų mokymo metodai daugiakalbėje šeimoje?

Dažnai tėvai, kurie šeimoje kalba keliom kalbom, mano, kad vaikai natūraliai kaip ir jie išmoks kelių kalbų. Tačiau vaikams, kurių tėvai kalba be jokios sistemos keliomis kalbomis (sakiniuose vartoja skirtingų kalbų žodžius ar vieną sakinį- viena, kitą sakinį-kita kalba) gresia lygiai tas pats, nes jie mokosi mėgdžiojimo būdu:

Tėvai, kurie maišo kalbas turi vaikus, kurie maišo kalbas

Kurtz šeima gyvena Ženevoje, kur vyraujanti kalba yra prancūzų. Mama yra pusiau kolumbietė-pusiau šveicarė, o jos mamos mama buvo Britė. Tėvas yra pusiau šveicaras-pusiau vokietis. Abu tėvai yra poliglotai (tėvas moka vokiečių, prancūzų, anglų, šiek tiek ispanų ir japonų; mama - ispanų, prancūzų, vokiečių, anglų ir šiek tiek japonų). Tarpusavyje tėvai kalbasi vokiškai. Mama su vaikais kalbasi ispaniškai, prancūziškai, vokiškai ir angliškai. Sūnūs kalba maišytai visom keturiom kalbom, tačiau taisyklingiausiai kalba prancūzų kalba dėl mokyklos įtakos. Jei jiems siūloma rinktis, su kuo žaisti, jie renkasi dvikalbius (ispanus-prancūzus) draugus ir bendrauja su jais prancūziškai. Broliai, kalbėdami tarpusavyje, taip pat maišo kalbas. Vyriausias, 7 metų, sūnus jau turi išmokti skaityti, tačiau pažįsta tik kelias raides ir keletą garsų. Mamai atrodo, kad jų vaikai nėra gabūs kalboms, tuo tarpu kai abu tėvai labai lengvai mokėsi kalbų ir manė, kad vaikai "natūraliai" tai paveldės. Deja, ne paveldimumas yra esmė.

Visi 3 berniukai rašo kaire ranka, tai reiškia, kad už kalbų įsisavinimą atsakingas dešinysis smegenų pusrutulis. Jie su visom 4 kalbom buvo supažindinti dar būdami kūdikiais bet be jokios konkrečios strategijos.

Mokykla vaikams suteikė vieną sistemingą dalyką-prancūzų kalba, ispanakalbė prižiūrėtoja kitą - ispanų kalbą.

Tėvai pastaraisiais metais matydami, kad kalbų situacija šeimoje negerėja ir kad kalbų maišymas perduotas vaikams, tėvai pradėjo taikyti "vienas asmuo-viena kalba" metodą.

Berniukų kalbų maišymas yra pasekmė dėl tėvų sistemingumo ir planavimo stokos. Mokykla šiek tiek pagerina situaciją, bet tėvai taip pat dabar daug dirba ties tuo norėdami ją pataisyti. Tikėtina, kad laikui bėgant vaikai "išlips" iš kalbų maišymo ir puikiai įvaldys kalbas.

Tad svarbu nepamiršti, kad nuoseklumas ir sistemingumas yra labai svarbu daugiakalbėje šeimoje.

Augustė ir kitos kalbos

Augustei dabar yra 2 metai ir 8 mėnesiai.
Su anglų kalba pažintis prasidėjo maždaug prieš metus, kai karts nuo karto įjungdavau "Baby TV" (lavinamasis, be smurto ir reklamų kanalas vaikams).
Taip pat kai jau pati užsimanė lipti laiptais link dviejų metų, pradėjome skaičiuoti laiptukus, vienakart lietuviškai, kitąkart - angliškai". Taip ji šį pavasarį pradėjo pati skaičiuoti laiptus ir tiesiog skaičiuoti norėdama save palinksminti.
Greit Baby TV įsiminė kai kuriuos personažus. Žodžius angliškus dažniau pradėjo kartoti šią vasarą, bet ne sąmoningu būdu, o mėgdžiojimo.
Jau suvokia ir įsisamonina, kad yra lietuvių kalba ir kitos kalbos. Pati kartais tyčia pradeda kalbėti nesuprantamai, tada juokiasi ir sako: - "Mama, tėtis nesupranta"
Pastaraisiais mėnesiais atradome dar vieną filmuką "Peppa Pig". Labai Augustei patinka.
Vakar aiškiai išgyvenau, kaip Augustė kai kuriuos žodžius jau sąmoningai naudoja.
Rodo per kompą "Peppa Pig", prieinu kažko prie kompo, AUgustė šaukia: -Mama, daineso (dinosaur). Pažiūriu į ekrano kampuką, ir tikrai matau ten žalią dinozaurą. Po kiek laiko ateina Augustė į svetainę ir klausiu jos: -Kokios spalvos tavo daineso? -Žalios -pareiškia ir išbėga mergina.
Daržely Augustės geriausia draugė puikiai kalba rusų kalba. Taip Augustė jau po poros savaičių darželio lankymo grįžusi namo pradėjo sakyti žodžius "paka, siuda, koloso". Tiesa, dabar jau kalba tik apie pačią draugę, nebevartoja rusiškų žodžių.
Kadangi Augustė puikiai įvaldžiusi lietuvių kalbą, tai stengiuosi vis daugiau supažindinti su kitomis kalbomis, nes kuo anksčiau vaikas (neturintis kalbos ir kitų sutrikimų) susipažins su daugiau kalbų ir jas įvaldys, tuo jis labiau gebės pasinaudoti savo kūrybinėmis ir kognityvinėmis galiomis, tuo jis bus lankstesnis ir originalesnis, ir ne taip lengvai išmušamas iš vėžių.
Taip pat neabejoju, kad anksčiau ar vėliau, kai laikas ir galimybės leis, ir bus poreikis, organizuosiu susitikimus su 1-3 metų mažyliais, ir šį kalbų įsisavinimo fenomeną galėsiu stebėti ir tyrinėti pati :) Nes kai kurie teoretikai teigia, kad vaikai, girdintys daugiau nei vieną kalbą iki 4 metų, įvaldo užsienio kalbą kaip gimtąją ir tai taip pat turi stiprią įtaką ir kitiems raidoms aspektams.

Ar žinojote, kad...

Kūdikiai gali išmokti bet kurią pasaulio kalbą. Tačiau šis gebėjimas ima nykti apie 10 gyvenimo mėnesį.

Raising a bilingual child: šeimos video (in english)

Daugiakalbė šeima, kurioje vyras yra kinietis, o žmona-kaukazietė, dalinasi savo patirtimi.
Šeima pabrėžia, kad 1. būtinas 100% pasišventimas ir pasiryžimas!!!
2. pasirinkta kalba jums asmeniškai turi kažką reikšti, nes su kalba
perduodama ir kultūra.

Mitas Nr. 1: Tik daugiakalbiai tėvai gali auginti daugiakalbius vaikus

Dauguma mano, kad daugiakalbiai tėvai augina daugiakalbius vaikus, o vienakalbiai - vienakalbius. Nors tai atrodo logiška, tačiau gali būti ir kitaip. Vienakalbiai tėvai, kuo puikiausiai gali auginti daugiakalbius vaikus, tuo pačiu, yra daugiakalbių tėvų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių, apsisprendžia šeimoje bendrauti viena kalba (mano pačios atvejis yra būtent pastarasis, nes, kad mano mama yra rusė pagal tautybę, sužinojau tik pradinėse klasėse mokytojui prašnekus, o šeimoje buvo kalbama labai gražia ir taisyklinga lietuvių kalba visą laiką).
Auginant daugiakalbius vaikus labai svarbu yra planavimas, pastangos ir pasišventimas, nepriklausomai nuo to, ar patys tėvai yra vienakalbiai ar daugiakalbiai.
Kaip teigia Kendall King ir Alison Mackey, daugiakalbiai tėvai plaukia prieš labai stiprią vienakalbių srovę.
Siekdami sėkmingo daugiakalbių vaikų auginimo tėvai turi žinoti naujausių tyrimų rezultatus, susijusius su antrosios kalbos mokymųsi, ir vadovautis patarimais/rekomendacijomis, sukurtomis, remiantis šiais tyrimais.
Vienakalbiams tėvams iškylantis sunkumas yra tai, kad jie neišmano antrosios kalbos taip kaip pirmosios ir bijo, kad vaikas užaugęs šnekės šia kalba prastai. Tačiau gera žinia yra ta, kad antrąją kalbą vaikas praktikuotis gali ir už šeimos ribų. Tad jei yra galimybė sudaryti antrąja kalba kalbėtis ne tik namuose, sudarykite ją.
Taip pat ir patys tėvai turėtų stengtis tobulinti antrosios kalbos komunikacinius gebėjimus.
Taigi ir vienakalbiai, ir daugiakalbiai tėvai, turintys gerą antrosios kalbos pagrindą ir/ar nuolat tobulinantys kalbines žinias ir įgūdžius, gali auginti daugiakalbius vaikus.

Dalios daugiakalbė šeima

Negaliu nepasidalinti Dalios daugiakalbės šeimos pasidalinimu, kai tėveliai nuo dukros Darijos gimimo kalbėjo su ja taikydami metodą "vienas asmuo-viena kalba": Dalia-lietuviškai, Sergejus-rusiškai.
Prieš kelias savaites jiems išvykus gyventi į Vokietiją, jų šeima išgyvena virsmą iš dvikalbės, į trikalbę šeimą.
Neabejoju, jog tai ne tik kupinas iššūkių, bet ir apdovanojantis gausybe įspūdžių, procesas.
Lauksime tolesnių pasidalinimų!

Daugiakalbystė, vakcina nuo provincialumo

Būtent tokia antrašte pavadintas Andriaus Užkalnio straipsnis. Džiugu skaityti pasisakymus, kurie į besikeičiantį kalbos procesą žvelgia kaip į natūralų dalyką. Keičiasi pasaulis aplink, keičiames mes, keičiasi ir kalba. Ir labai pritariu straipsnio autoriui, kad gyvendami tarp kelių kalbų, kaip tik mokomės branginti, tausoti ir vertinti savąją kalbą. Visa tai slypi mumyse...

10 populiariausių mitų apie antros kalbos mokymąsi

1. Tik daugiakalbiai tėvai gali auginti daugiakalbius vaikus (ir daugiakalbiai tėvai visada augina daugiakalbius vaikus)
2. Per vėlu! Turi pradėti labai anksti mokyti vaiką antros kalbos, nes kitaip bus per vėlu.
3. Tik gimtakalbiai žmonės ir mokytojai gali mokyti vaikus antrosios kalbos.
4. Vaikų, augančių toje pačioje šeimoje, kalbiniai gebėjimai bus vienodi.
5. Svarbu taisyti žodyno ir gramatines klaidas iškart, kai tik jos atsiranda (siekiant neleisti susiformuoti blogiems kalbiniams įpročiams).
6. Daugiakalbės aplinkos sukūrimas nuo vaiko pirmųjų dienų lemia vėlesnę vaiko kalbos raidą.
7. Kalbų maišymas - sutrikimo ženklas, tad kalbos turi būti nepriklausomai vartojamos ("vienas asmuo-viena kalba" yra geriausias metodas)
8. Televizija, DVD, kalbantys ir kiti mokomieji žaislai yra puikus būdas išmokti kai kurių kalbų.
9. Dvikalbės/daugiakalbės mokymo programos yra skirtos tik tautinių mažumų vaikams.
10. Labai mažas vaikas gali būti mokomas daugiausiai dviejų kalbų.

Apie kiekvieną mitą bus rašoma plačiau...

Kalbos dienoraštis

Stebėjimas - tai puikus būdas matyti, kaip keičiasi jūsų ar jūsų vaiko (jau kalbančio) kalbinis elgesys. Specialus tipas - kalbos dienoraštis, kuriame galima žymėtis atsakymus į tokius klausimus:

-Kokiose situacijose kokia kalba yra naudojama?

-Ar kalbos naudojimas susijęs su konkrečiu asmeniu? Kaip jis kinta bendraujant su kitais asmenimis?

-Ar kalbos naudojimas susijęs su pokalbio tema?

-Kaip dažnai keičiamas kalbos vartojimas ir kokia kiekvienos kalbos vartojimo apytikslė trukmė?

Stebint save per kalbas ir jų vartojimą laikui bėgant pastebimi kalbų vartojimo ir vidiniai asmenybės pokyčiai, nes kiekviena kalba kartu su savimi neša ir tam tikrą kultūrą, kuri tampa mūsų dalimi.

Kas tai?

Tai apie šeimas, kurios vartoja daugiau negu vieną kalbą šeimoje, kurioms kyla klausimai, ką ir kaip daryti, kad vaikas nepasimestų kalbų gausybėje. Jau daugiau negu metus galvojau apie šią problemą...kodėl problemą? Nes neaišku, nuo ko pradėti, kuo vadovautis, į ką kreiptis pagalbos ar konsultacijos. Mat dažniausiai domimasi atskirais kalbos procesais, skirtingais aspektais. Dažniausiai kalbama, kaip mokykloje mokyti dvikalbius vaikus, o gal net ir prieš tai užmerkiamos akys, tačiau juk norint kad kalba taptų sava, jos reik pradėt mokytis daug anksčiau nei ateinant į mokyklą, kurioje tik prisiliečiama prie kalbos fragmentų. O ką daryti tėvams, ypač daugiakalbiams, auginantiems vaikus, ir norintiems, kad jų vaikais augdami žinotų ne vieną kalbą. Tad tikslas - ieškoti atsakymų, sėkmingų istorijų, susijusių su daugiakalbėje aplinkoje auginamais vaikais.
Patvirtinti arba paneigti prielaidą, kad reikalingas sistemingas, organizuotas vaikų iki darželinio amžiaus (0-3 metų) kalbinis ugdymas, pasitarnaujantis socialinei, psichologinei, emocinei ir kognityvinei asmenybės raidai.