Jau kelis metus svaigau apie daugiakalbystę ir nuo vasaros svajojau, kaip noriu atlikti praktiką dvikalbiame darželyje. Išsiaiškinau, kad Lietuvoje yra vienintelė dvikalbė įstaiga, kurioje realiai įgyvendinama stiprioji dvikalbystė, kai vaikai sistemingai diena iš dienos girdi dvi kalbas (lietuvių ir anglų, lietuvių ir vokiečių), nes su jais dirba du pedagogai.
Šiais metais čia pradėta įgyvendinti ir pradinio ugdymo programa. Tai yra nevalstybinė alternatyvaus ugdymo mokykla. Ją lanko ir daugiakalbėse, ir vienakalbėse šeimose gyvenantys vaikai.
Taigi džiaugiuosi, kad šios įstaigos vadovė yra tokia atvira ir mielai sutiko priimti praktikai.
Šiandien buvo ta pirmoji diena, kai ėjau stebėti, kaip gi vyksta ugdymas keliomis kalbomis grupėse.
Užėjusi į anglų-lietuvių grupę iškart susipažinau su 4 metukų mergyte, kuri pasakė, kad ir jos grupėje yra mergytė tokiu pat vardu. Truputėlį joje pabuvusi, pastebėjau, kad nesant šalia anglakalbei pedagogei, vaikai tarpusavy daugiausia šneka lietuviškai.
Tada nuėjau į kitą grupę, vokiečių-lietuvių, kur buvo vedamas "ryto ratas". Ten dirba dvi jaunos pedagogės, spinduliuojančios meile ir švelnumu. "Ryto ratu" likau tiesiog sužavėta. Dar nesu mačiusi taip kūrybingai vesto užsiėmimo. Ir pirmąkart gyvenime savo akimis pamačiau, kaip vaikas klausiamas vokiškai, atsako lietuviškai, kaip per pusvalandį vaikai ne tik padainavo temines daineles, vardino jūroje gyvenančias žuvis, bet ir lietė daiktus, pūtė šiaudelį, įmerktą į vandenį, čiupinėjo maišelius pilnus vandens, judėjo, tame tarpe dar bandydami savo patirtį perteikti. O kokia jūra buvo sukurta ir akmuo padėtas ir per tai buvo plečiamas vaikų žodynas... Tas pusvalandis tiesiog garuote išgaravo. Tikrai išėjau iš ten šiek tiek apstulbusi...
Iškeliavau į lauką pas anglų-lietuvių vaikų grupę, kur angiškai kalbanti pedagogė buvo su vaikais. Bendraudajant jai su 2 metukų mergyte matėsi, kad mergytė neišgyveno jokio streso, labai natūraliai priėmė ir reagavo į ją ir visai nebijojo kalbėti, prašyti pagalbos. Lauke įspūdį man paliko kitas dalykas.
Kai vaikai turėjo eiti atgal į darželį pedagogė pradėjo dainuoti angliškai dainelę, kurią dainuoja kasdien ir vaikai žino, kad jau eis atgal į grupę. Dainuoja pedagogė, kiti vaikai niūniuoja, o 4 metukų mergytė traukia garsiai kartu angliškai. Tada belaukiant vieno vaiko ta pati mergytė, kuri grupėje šiaip buvo gana tyli, pradėjo dainuoti tą pačią dainelę lietuviškai-išsivertė, taip sakant :)
Dar labai sužavėjo šioje įstaigoje labai kūrybingai ir tikslingai kuriama aplinka, daugybė spalvų, teminių žodžių ir paveikslėlių, knygučių dviem kalbom, žemėlapis. Mane ten būnant tiesiog visa tai įkvepia :)
O kas įdomiausia, tai jei pas Augustę darželin nuėjus jauti, kad vos vienas kitas vaikas yra atviras pribėgantis, o visi kiti susikaustę (dėl ko tas atviras vaikas atrodo lyg išssišokęs, iškritęs iš konteksto), tai čia dauguma vaikų jaučiasi lyg namie ir tai matosi. Kaip gera matyti, jog jiems čia gera ir saugu :) Jaučiausi lyg būčiau pas juos į namus atėjusi :) Tikiuosi, kad įspūdžių tik daugės...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą