Humpty Dumpty sat on a wall
Humpty Dumpty had a great fall
All the King's horses
And all the King's men
Couldn't put Humpty together again
2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis
2011 m. gruodžio 17 d., šeštadienis
Auganti su dviem kultūrom ir kalbom nuo mažumės
Viena mano pažįstama, pavydėtino grožio ir talentingumo, nuo mažumės Lietuvoje augo su dviem kultūrom ir kalbom: lietuvių ir armėnų.
"Nuo pat mažens buvo kalbama namie lietuviškai ir armėniškai. Tėvai tarpusavy visada armeniškai kalbėjo. Kadangi mane daugiau auklėjo, augino mama, tai lietuvių kalba - pagrindinė. Bet nuo kokių 3 metų jau mokėjau krūvą armėniškų žodžių:)
Į mamą kreipdavausi lietuviškai, į tėtį lietuvių-armėnų mišrainę, nes trūkdavo armėniškų žodžių.
Augom su abiem kultūrom. Tėvai labai patriotiški abiejų šalių atžvilgiu. Ir stengdavosi perduoti ir supažindinti su abiejų šalių kultūra: liaudies ir kt. muzika, menų, papročiais, daile, architektūra, skulptūra, istorija, renginiais. Girdėdavom daug abiejų šalių muzikos, visa vaikystę kas vasara skrisdavom į Armėniją. Ten lankydavom muziejus, šventyklas, kalnus, keliaudavom, šokdavom armėniškus šokius, bendravom su žmonem.
Su tapatybe buvo klausimų, ypač paauglystėj. Nes abi šalys savos ir brangios. Bet žinoma augau daugiau lietuviškoj terpėj: mokykla, draugai, visuomenė. Paskui supratau, kad turiu pilnai abi šalis, abi kultūras. Jos puikiai viena kitą papildo. Esu apdovanota dvigubai:). Taigi - daugiau lietuvė, bet su stipriu armėnišku prieskoniu:)Ne, daugiau negu prieskoniu:).
Vaikystėj kompleksavau, kad esu ne "-aitė, - ytė" ir kad vaikai čigonka vadino. Jaučiaus balta varna. Jaučiaus nelabai sava Lietuvoj, nes Armėnijoj labai savai jaučiaus. Paskui tai išsilygino. Ir ten, ir ten ėmiau jaustis gerai :)"
"Nuo pat mažens buvo kalbama namie lietuviškai ir armėniškai. Tėvai tarpusavy visada armeniškai kalbėjo. Kadangi mane daugiau auklėjo, augino mama, tai lietuvių kalba - pagrindinė. Bet nuo kokių 3 metų jau mokėjau krūvą armėniškų žodžių:)
Į mamą kreipdavausi lietuviškai, į tėtį lietuvių-armėnų mišrainę, nes trūkdavo armėniškų žodžių.
Augom su abiem kultūrom. Tėvai labai patriotiški abiejų šalių atžvilgiu. Ir stengdavosi perduoti ir supažindinti su abiejų šalių kultūra: liaudies ir kt. muzika, menų, papročiais, daile, architektūra, skulptūra, istorija, renginiais. Girdėdavom daug abiejų šalių muzikos, visa vaikystę kas vasara skrisdavom į Armėniją. Ten lankydavom muziejus, šventyklas, kalnus, keliaudavom, šokdavom armėniškus šokius, bendravom su žmonem.
Su tapatybe buvo klausimų, ypač paauglystėj. Nes abi šalys savos ir brangios. Bet žinoma augau daugiau lietuviškoj terpėj: mokykla, draugai, visuomenė. Paskui supratau, kad turiu pilnai abi šalis, abi kultūras. Jos puikiai viena kitą papildo. Esu apdovanota dvigubai:). Taigi - daugiau lietuvė, bet su stipriu armėnišku prieskoniu:)Ne, daugiau negu prieskoniu:).
Vaikystėj kompleksavau, kad esu ne "-aitė, - ytė" ir kad vaikai čigonka vadino. Jaučiaus balta varna. Jaučiaus nelabai sava Lietuvoj, nes Armėnijoj labai savai jaučiaus. Paskui tai išsilygino. Ir ten, ir ten ėmiau jaustis gerai :)"
Vaiko kalbinis ugdymas daugiakalbėje šeimoje
Gyvenu džiaugsmu ir nepaprastais įspūdžiais. Tik ką apsigynusi bakalaurą iš to, kuo tikiu ir kas mane "veža", skubu dalintis su pasauliu savo bakalaurinio darbo gynimo prezentacija. Tai buvo džiaugsmo kupinas gynimas, nes dalintis ir kalbėti apie tai, kuo degi yra nepaprasta. Būtent to linkiu kiekvienam!
2011 m. gruodžio 13 d., antradienis
2011 m. gruodžio 7 d., trečiadienis
Olidios (19 mėn.) daugiakalbystė
As esu Diana, man 25m, mano dukrytei 19 mėn.
Kai jai suejo 7mėn mes atvykome gyventi i Australiją.
Mano mergytė visad išsiskyrė fiziniu aktyvumu, bet ir pačiauškėt yra mėgėja :)
) ypač savo kalba kažką paaiškint.
Kai atvykome gyvent i užsienį nebuvau tikra kuria kalba geriau ją mokyt kalbėt. Todėl nusprendžiau atrinkt lengvesnius žodelius iš abiejų kalbų ir tokiu būdu mokyt, tiesa pasakius savaime taip gavos, turim ir lietuviškų, ir angliškų knygučių, tai abiem kalbom jas ir skaitau, vienąkart viena, kitąkart kita.
Pirmieji žodeliai buvo "ma ma, ba ba" berods kai jai buvo apie 6mėn. Tuomet ji buvo labai susidomėjus bamba, vis kėlė maikę tėčiui ar mamai ir išmoko sakyt "bamba", aišku nevisai tiksliai dar tardama. Tada žodyne atsirado "tete". Vienas iš pirmųjų buvo "ačiū" (aku, poto atiu). Žodeliai esantys dabartiniame dukrytės žodyne:
Ištikro nežinau sutapimas ar ne, bet poto kai pradėjo eit i darželį būdama 16mėn, jos kalba ypač patobulėjo ir prasilaužė. Šiuo metu labai daug žodelių atkartoja ir pati pasako pagal prasmę. Tai būtų "batai, tapai, bitė, kojinės (koges ar pan), pėda, pirštai (pistai), ausis (aus), akis (aki), nosis (nonia), koja (kugia ar pan ), kuti kuti, hi (ai)" ir mojuoja rankyte, dažniau gniaužia kumštuką, (čia jau grynai is darželio), labas irgi bando pasakyt, bye, mojuoja rankyte.
Vienas iš pirmuju "ball", o jau kaip "bird" (beek ) rėkia pamačius paukščiukus, tai jau kazkas :))) Ir jūra irgi (juja juja), vos tik pamato didesnį peizažą važiuojant mašinoj :) katytę pamačius sako "miau miau miau", šuniuką vadina "dog arba doggie", mažiuką "puppy". Pasako ir "cat, kitty", bet retokai, labiau miau. "Cow, bobutė (boba ar pan), dėdė, teta". Vienas iš ankstesnių "baby" (is pradziu sake baba, db lyg sako bibi kažkodėl). Is darželio dar parsinešė tą "bi bi", iš dainelės "Wheels on the bus" dainavo, kad vairas spaudžiant pypsi "byp byp". Tai kai vairą spaudžioja irgi sako "bi bi".
"Boy" mėgstamiausias žodis, nors ir "girl" jau buvo pasakius keliskart, ir ežys, kiškis, kai dainelių klausėm, bet tik keliskart, dabar nekartoja jų. Kai paklausi "kaip tau sekas?" atsako "ok" :)
Parodo jau beveik visas kūno dalis kai paklausi kas kur yra. Kai dainelės klausom "Clap your hands" ploja, "stamp your feet" trepsi, "turn around" apsisuka.
Dar toks įdomus dalykėlis, kai klausom dainos "mamos suknelė" ji klauso ir kai ateina vieta kur yra žodelis "kakta", ji būtent tuo metu sako "kakta". Gal ne visai dar taip istaria.
"Dinosaur"sako "dino". Parodo kepurę. Yra labai smagi dainelė internete "Animals sounds song", tai ji atkartoja ten daug garsų tokių, kaip kva kva, ba ba ba, i aa i aa, miau, au, vuf, tu tuuu, roar ir pan;
Joja ant arkliuko ir sako "tiktigdiktikdik". Ant supyniu ar ciuozyklos "wiii","opa opa".
"Aaa aaa pupa" dainuoja, migdo lėlytes arba kai pati eina miegot.
"Din don" irgi iš dainelės.
Book (buk).
Cip cip.
Ciu ciu, arba ciuku ciuku traukinukas daro.
"Topi topi" - ateik.
Auklyte sakė, kai daržely sako jai "come, sit down" ji atsako "no". Sako, kad Olidytė supranta ką ji jai sako. Dar sako "ne ne ne/taip" jau pradeda sakyt.
Taigi mergytė nuo kūdikytės girdi daugiau negu vieną kalbą, o tai sudaro sąlygas formuotis dviem atskirom kalbinėm sistemom.
Kol buvo mergytė namuose su tėvais, dominuojanti kalbinė aplinka buvo lietuvių, tad mama teisingai pastebi, jog pradėjus eiti į darželį, sparčiai ėmė tobulėti kalbinė raida (ir tai turėtų pasijausti abiejų kalbų atžvilgiu).
Mergytės elgesys rodo, kad ji yra puikiai supranta ir netgi geba atsakyti, laikui bėgant turėtų, nežinodama kaip pasakyti angliškai į angliškus klausimus atsakyti lietuviškai, šiam procesui įtakos turi anglakalbė aplinka, kurioje šeima gyvena.
Taip pat tai, kad taikomas vienas veiksmingiausių metodų - dainelės lietuvių-anglų kalbomis - tokio amžiaus vaikams, tik prisidės prie geresnio kalbų įsisavinimo.
Ačiū Dianai, kurios pasidalinimas dar kartą parodo, kas jau tyrimais įrodyta, jog vaikų, kurie nuo kūdikystės girdi daugiau negu vieną kalbą, kalbinė raida neturi vėluoti, o jei vėluoja, tai dėl to, kad vaikas pats nepasirengęs arba dėl kitų priežasčių, su kuriomis susiduria ir vienakalbiai vaikai.
Lauksime tolesnių Olidytės nuotykių susiduriant su lietuvių-anglų kalbomis Australijoje :)
Kai jai suejo 7mėn mes atvykome gyventi i Australiją.
Mano mergytė visad išsiskyrė fiziniu aktyvumu, bet ir pačiauškėt yra mėgėja :)
) ypač savo kalba kažką paaiškint. Kai atvykome gyvent i užsienį nebuvau tikra kuria kalba geriau ją mokyt kalbėt. Todėl nusprendžiau atrinkt lengvesnius žodelius iš abiejų kalbų ir tokiu būdu mokyt, tiesa pasakius savaime taip gavos, turim ir lietuviškų, ir angliškų knygučių, tai abiem kalbom jas ir skaitau, vienąkart viena, kitąkart kita.
Pirmieji žodeliai buvo "ma ma, ba ba" berods kai jai buvo apie 6mėn. Tuomet ji buvo labai susidomėjus bamba, vis kėlė maikę tėčiui ar mamai ir išmoko sakyt "bamba", aišku nevisai tiksliai dar tardama. Tada žodyne atsirado "tete". Vienas iš pirmųjų buvo "ačiū" (aku, poto atiu). Žodeliai esantys dabartiniame dukrytės žodyne:
Ištikro nežinau sutapimas ar ne, bet poto kai pradėjo eit i darželį būdama 16mėn, jos kalba ypač patobulėjo ir prasilaužė. Šiuo metu labai daug žodelių atkartoja ir pati pasako pagal prasmę. Tai būtų "batai, tapai, bitė, kojinės (koges ar pan), pėda, pirštai (pistai), ausis (aus), akis (aki), nosis (nonia), koja (kugia ar pan ), kuti kuti, hi (ai)" ir mojuoja rankyte, dažniau gniaužia kumštuką, (čia jau grynai is darželio), labas irgi bando pasakyt, bye, mojuoja rankyte.
Vienas iš pirmuju "ball", o jau kaip "bird" (beek ) rėkia pamačius paukščiukus, tai jau kazkas :)
)) Ir jūra irgi (juja juja), vos tik pamato didesnį peizažą važiuojant mašinoj :) katytę pamačius sako "miau miau miau", šuniuką vadina "dog arba doggie", mažiuką "puppy". Pasako ir "cat, kitty", bet retokai, labiau miau. "Cow, bobutė (boba ar pan), dėdė, teta". Vienas iš ankstesnių "baby" (is pradziu sake baba, db lyg sako bibi kažkodėl). Is darželio dar parsinešė tą "bi bi", iš dainelės "Wheels on the bus" dainavo, kad vairas spaudžiant pypsi "byp byp". Tai kai vairą spaudžioja irgi sako "bi bi". "Boy" mėgstamiausias žodis, nors ir "girl" jau buvo pasakius keliskart, ir ežys, kiškis, kai dainelių klausėm, bet tik keliskart, dabar nekartoja jų. Kai paklausi "kaip tau sekas?" atsako "ok" :)
Parodo jau beveik visas kūno dalis kai paklausi kas kur yra. Kai dainelės klausom "Clap your hands" ploja, "stamp your feet" trepsi, "turn around" apsisuka.
Dar toks įdomus dalykėlis, kai klausom dainos "mamos suknelė" ji klauso ir kai ateina vieta kur yra žodelis "kakta", ji būtent tuo metu sako "kakta". Gal ne visai dar taip istaria.
"Dinosaur"sako "dino". Parodo kepurę. Yra labai smagi dainelė internete "Animals sounds song", tai ji atkartoja ten daug garsų tokių, kaip kva kva, ba ba ba, i aa i aa, miau, au, vuf, tu tuuu, roar ir pan;
Joja ant arkliuko ir sako "tiktigdiktikdik". Ant supyniu ar ciuozyklos "wiii","opa opa".
"Aaa aaa pupa" dainuoja, migdo lėlytes arba kai pati eina miegot.
"Din don" irgi iš dainelės.
Book (buk).
Cip cip.
Ciu ciu, arba ciuku ciuku traukinukas daro.
"Topi topi" - ateik.
Auklyte sakė, kai daržely sako jai "come, sit down" ji atsako "no". Sako, kad Olidytė supranta ką ji jai sako. Dar sako "ne ne ne/taip" jau pradeda sakyt.
Taigi mergytė nuo kūdikytės girdi daugiau negu vieną kalbą, o tai sudaro sąlygas formuotis dviem atskirom kalbinėm sistemom.
Kol buvo mergytė namuose su tėvais, dominuojanti kalbinė aplinka buvo lietuvių, tad mama teisingai pastebi, jog pradėjus eiti į darželį, sparčiai ėmė tobulėti kalbinė raida (ir tai turėtų pasijausti abiejų kalbų atžvilgiu).
Mergytės elgesys rodo, kad ji yra puikiai supranta ir netgi geba atsakyti, laikui bėgant turėtų, nežinodama kaip pasakyti angliškai į angliškus klausimus atsakyti lietuviškai, šiam procesui įtakos turi anglakalbė aplinka, kurioje šeima gyvena.
Taip pat tai, kad taikomas vienas veiksmingiausių metodų - dainelės lietuvių-anglų kalbomis - tokio amžiaus vaikams, tik prisidės prie geresnio kalbų įsisavinimo.
Ačiū Dianai, kurios pasidalinimas dar kartą parodo, kas jau tyrimais įrodyta, jog vaikų, kurie nuo kūdikystės girdi daugiau negu vieną kalbą, kalbinė raida neturi vėluoti, o jei vėluoja, tai dėl to, kad vaikas pats nepasirengęs arba dėl kitų priežasčių, su kuriomis susiduria ir vienakalbiai vaikai.
Lauksime tolesnių Olidytės nuotykių susiduriant su lietuvių-anglų kalbomis Australijoje :)
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)