Ar žinojote, kad...

Kūdikiai gali išmokti bet kurią pasaulio kalbą. Tačiau šis gebėjimas ima nykti apie 10 gyvenimo mėnesį.

Raising a bilingual child: šeimos video (in english)

Daugiakalbė šeima, kurioje vyras yra kinietis, o žmona-kaukazietė, dalinasi savo patirtimi.
Šeima pabrėžia, kad 1. būtinas 100% pasišventimas ir pasiryžimas!!!
2. pasirinkta kalba jums asmeniškai turi kažką reikšti, nes su kalba
perduodama ir kultūra.

Mitas Nr. 1: Tik daugiakalbiai tėvai gali auginti daugiakalbius vaikus

Dauguma mano, kad daugiakalbiai tėvai augina daugiakalbius vaikus, o vienakalbiai - vienakalbius. Nors tai atrodo logiška, tačiau gali būti ir kitaip. Vienakalbiai tėvai, kuo puikiausiai gali auginti daugiakalbius vaikus, tuo pačiu, yra daugiakalbių tėvų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių, apsisprendžia šeimoje bendrauti viena kalba (mano pačios atvejis yra būtent pastarasis, nes, kad mano mama yra rusė pagal tautybę, sužinojau tik pradinėse klasėse mokytojui prašnekus, o šeimoje buvo kalbama labai gražia ir taisyklinga lietuvių kalba visą laiką).
Auginant daugiakalbius vaikus labai svarbu yra planavimas, pastangos ir pasišventimas, nepriklausomai nuo to, ar patys tėvai yra vienakalbiai ar daugiakalbiai.
Kaip teigia Kendall King ir Alison Mackey, daugiakalbiai tėvai plaukia prieš labai stiprią vienakalbių srovę.
Siekdami sėkmingo daugiakalbių vaikų auginimo tėvai turi žinoti naujausių tyrimų rezultatus, susijusius su antrosios kalbos mokymųsi, ir vadovautis patarimais/rekomendacijomis, sukurtomis, remiantis šiais tyrimais.
Vienakalbiams tėvams iškylantis sunkumas yra tai, kad jie neišmano antrosios kalbos taip kaip pirmosios ir bijo, kad vaikas užaugęs šnekės šia kalba prastai. Tačiau gera žinia yra ta, kad antrąją kalbą vaikas praktikuotis gali ir už šeimos ribų. Tad jei yra galimybė sudaryti antrąja kalba kalbėtis ne tik namuose, sudarykite ją.
Taip pat ir patys tėvai turėtų stengtis tobulinti antrosios kalbos komunikacinius gebėjimus.
Taigi ir vienakalbiai, ir daugiakalbiai tėvai, turintys gerą antrosios kalbos pagrindą ir/ar nuolat tobulinantys kalbines žinias ir įgūdžius, gali auginti daugiakalbius vaikus.

Dalios daugiakalbė šeima

Negaliu nepasidalinti Dalios daugiakalbės šeimos pasidalinimu, kai tėveliai nuo dukros Darijos gimimo kalbėjo su ja taikydami metodą "vienas asmuo-viena kalba": Dalia-lietuviškai, Sergejus-rusiškai.
Prieš kelias savaites jiems išvykus gyventi į Vokietiją, jų šeima išgyvena virsmą iš dvikalbės, į trikalbę šeimą.
Neabejoju, jog tai ne tik kupinas iššūkių, bet ir apdovanojantis gausybe įspūdžių, procesas.
Lauksime tolesnių pasidalinimų!

Daugiakalbystė, vakcina nuo provincialumo

Būtent tokia antrašte pavadintas Andriaus Užkalnio straipsnis. Džiugu skaityti pasisakymus, kurie į besikeičiantį kalbos procesą žvelgia kaip į natūralų dalyką. Keičiasi pasaulis aplink, keičiames mes, keičiasi ir kalba. Ir labai pritariu straipsnio autoriui, kad gyvendami tarp kelių kalbų, kaip tik mokomės branginti, tausoti ir vertinti savąją kalbą. Visa tai slypi mumyse...

10 populiariausių mitų apie antros kalbos mokymąsi

1. Tik daugiakalbiai tėvai gali auginti daugiakalbius vaikus (ir daugiakalbiai tėvai visada augina daugiakalbius vaikus)
2. Per vėlu! Turi pradėti labai anksti mokyti vaiką antros kalbos, nes kitaip bus per vėlu.
3. Tik gimtakalbiai žmonės ir mokytojai gali mokyti vaikus antrosios kalbos.
4. Vaikų, augančių toje pačioje šeimoje, kalbiniai gebėjimai bus vienodi.
5. Svarbu taisyti žodyno ir gramatines klaidas iškart, kai tik jos atsiranda (siekiant neleisti susiformuoti blogiems kalbiniams įpročiams).
6. Daugiakalbės aplinkos sukūrimas nuo vaiko pirmųjų dienų lemia vėlesnę vaiko kalbos raidą.
7. Kalbų maišymas - sutrikimo ženklas, tad kalbos turi būti nepriklausomai vartojamos ("vienas asmuo-viena kalba" yra geriausias metodas)
8. Televizija, DVD, kalbantys ir kiti mokomieji žaislai yra puikus būdas išmokti kai kurių kalbų.
9. Dvikalbės/daugiakalbės mokymo programos yra skirtos tik tautinių mažumų vaikams.
10. Labai mažas vaikas gali būti mokomas daugiausiai dviejų kalbų.

Apie kiekvieną mitą bus rašoma plačiau...

Kalbos dienoraštis

Stebėjimas - tai puikus būdas matyti, kaip keičiasi jūsų ar jūsų vaiko (jau kalbančio) kalbinis elgesys. Specialus tipas - kalbos dienoraštis, kuriame galima žymėtis atsakymus į tokius klausimus:

-Kokiose situacijose kokia kalba yra naudojama?

-Ar kalbos naudojimas susijęs su konkrečiu asmeniu? Kaip jis kinta bendraujant su kitais asmenimis?

-Ar kalbos naudojimas susijęs su pokalbio tema?

-Kaip dažnai keičiamas kalbos vartojimas ir kokia kiekvienos kalbos vartojimo apytikslė trukmė?

Stebint save per kalbas ir jų vartojimą laikui bėgant pastebimi kalbų vartojimo ir vidiniai asmenybės pokyčiai, nes kiekviena kalba kartu su savimi neša ir tam tikrą kultūrą, kuri tampa mūsų dalimi.