Kuo daugiau domiuosi daugiakalbyste ir daugiakultūriškumu, tuo vis daugiau atrandų kitų žmonių, besidominčių tais pačiais dalykais. Nors pasaulinė literatūra realiai daugiausia domisi daugiakalbystės fenomenu, paliekant daugiakultūriškumo etniškai mišrioje šeimoje aspektą šiek tiek nuošaly. Tad džiaugiuosi aptikdama pasidalinimų apie lietuvių šeimas išeivijoje ar mišrias šeimas išeivijoje ir kaip jos perduoda savo vaikams ne tik gimtąsias kalbas, bet ir gimtas kultūras. Dalinuosi su džiaugsmu ir kviečiu paskaityti :)
...gyvenant tarp kelių kultūrų ir kalbų...
2012 m. gegužės 12 d., šeštadienis
2012 m. gegužės 9 d., trečiadienis
Vaiko tapatybės paieškos
Viename moksliniame straipsnyje perskaičiau pateiktą pokalbį tarp dukters ir tėvo, kuris atskleidžia vaiko tapatybės paieškas:
I recently had a very interesting conversation with my 5 year old daughter. Her mother is of Jamaican heritage, while I am of Nigerian heritage, though she like us both, was born in London. As we drove along, she asked me;
‘Daddy, where are you from?’
‘Nigeria,’ I replied tentatively.
‘Where is Mummy from?’ she asked.
‘Jamaica’, I replied.
‘Where am I from?’
‘England’, I replied tentatively.
‘Why? Why am I not Nigerian or Jamaican like you?’
‘Because you were born in London,’ I replied, dreading the inevitable next question.
‘Where were you born?’
‘London.’ I replied.
‘Where was Mummy born?’
‘London’, I replied again.
‘Why aren’t you from England too then?’ she demanded.
‘Because our parents were born in Nigeria?’ I replied.
‘Oh,’ she said. Then, ‘Can I be Nigerian?’
Yes, you can.’
‘Good. Can I be Jamaican?’ she asked.
‘Well, yes, you can actually,’ I replied.
She was quiet for a few moments, then looked back up at me and asked, ’Can I be Canadian?’
I recently had a very interesting conversation with my 5 year old daughter. Her mother is of Jamaican heritage, while I am of Nigerian heritage, though she like us both, was born in London. As we drove along, she asked me;
‘Daddy, where are you from?’
‘Nigeria,’ I replied tentatively.
‘Where is Mummy from?’ she asked.
‘Jamaica’, I replied.
‘Where am I from?’
‘England’, I replied tentatively.
‘Why? Why am I not Nigerian or Jamaican like you?’
‘Because you were born in London,’ I replied, dreading the inevitable next question.
‘Where were you born?’
‘London.’ I replied.
‘Where was Mummy born?’
‘London’, I replied again.
‘Why aren’t you from England too then?’ she demanded.
‘Because our parents were born in Nigeria?’ I replied.
‘Oh,’ she said. Then, ‘Can I be Nigerian?’
Yes, you can.’
‘Good. Can I be Jamaican?’ she asked.
‘Well, yes, you can actually,’ I replied.
She was quiet for a few moments, then looked back up at me and asked, ’Can I be Canadian?’
2012 m. gegužės 5 d., šeštadienis
Skaičiuojame angliškai
Augustei dabar yra virš 3 metų. Pastaruoju metu pastebėjau, kad ji pati pradeda vartoti didesnius skaičius nei 10 angliškai (mokant šią kalbą nesunku tai pastebėti). Neprisidėjau asmeniškai prie to nė kiek, įtariu, kad Baby TV įtaka.
Iki 10 angliškai išvis be problemų skaičiuoja, sunkiau, manau, lietuviškai dėl to, kad daugiau skiemenų. Bet šiaip tikrai mes jos nei spaudžiame, nei ką, mokytis skaičių. Lietuviškai ji puikiausiai valdo skaičius iki 4/5, atima, sudeda, paaiškindama, kiek yra, kiek liko ir pan. Iki kol suėjo 3 metai, jos mėgstamiausias skaičius buvo 2, tapus trimete iškart mėgstamiausiu skaičiu tapo 3 :) vakar vos iš krikšto tėvų neišsinešė iš dėlionės paimto didelio skaičiaus 3 vis kartodama apkabinusi "mano tlys".
Šiaip jei skaičiuoja eidama kur nors ar ekspromtu, tai tai daro angliškai. Vakar buvome svečiuose ir išgirdau Augustę pradėjus skaičiuoti. Kai ji suskaičiavo iki "ten", įsitraukiau į žaidimą ir aš "eleven", Augustė "twelve" ir taip pasikeidamos suskaičiavome iki "twenty six". Ryškiai atsibodo merginai.
Ką aš sužinojau, kad ji jau pagavusi puikiausiai seką skaičių ne tik iki dvidešimt, bet ir po dvidešimt, o tai reiškia, kad be problemų galėtume skaičiuoti iki šimto. Tikrai nustebau, kai ji po mano eilės, kai aš pasakiau "nineteen", pasakė "twenty", nes nežinojau, kad ji tai žino :)
Viena mėgstamiausių Augustės angliškų dainelių yra "Ten Little Aeroplanes". Mano irgi :)
2012 m. balandžio 7 d., šeštadienis
Amerikiečio ir Meksikietės dvikultūrė šeima
Jie dalinasi, kad ne tik apsisprendimas dėl kalbų (tarp kitko, labai įdomi jų kalbų naudojimo pasirinkimo strategija. Jie nusprendė būdami Amerikoje kalbėti tik angliškai, būnant Meksikoje - tik ispaniškai), bet ir kultūriniai skirtumai vaidina itin svarbią rolę dvikultūrės šeimos gyvenime. Taip pat jie pasakoja, su kokiais sunkumais teko susidurti pirmaisiais santuokos metais ir ką svarbu žinoti gyvenant tokioj šeimoj. Ir, kaip ir dauguma mokslininkų, praktikų ir tokias šeimas sukūrusių žmonių, pabrėžia NUOSEKLUMO ir IŠANKSTINIO PLANAVIMO (greičiau turint minty taisykles) svarbą auginant daugiakultūrius ir daugiakalbius vaikus. Skaitykite apie tai čia.
2012 m. balandžio 6 d., penktadienis
Kaip užauginti savimi pasitikinčius daugiakultūrius vaikus?
Superinės įžvalgos išsakytos šiame straipsnyje. Kalbėdama su tiriamomis šeimomis būtent šiuos aspektus ir aptarinėjau :) įdomu tai, kad nė viena iš apklausiamų šeimų neišryškino neigiamo aplinkos požiūrio, o atvirkščiai (tačiau visos šios šeimos gyvena Vilniuje, tad Vilnius tikrai palaiko savo kaip tolerantiško miesto statusą).
Dvikalbystė/Daugiakalbystė Danijos lietuvių šeimose
Visai neseniai, vos prieš keletą mėnesių, Reda Mieldažytė, Gimtosios lietuvių kalbos mokytoja prie Kopenhagos Savivaldybės, atkreipė dėmesį į tai, kodėl tiek daug lietuvių šeimų, gyvenančių Danijoje, vaikai nekalba ar nemoka kalbėti lietuviškai, pabrėždama tuos pačius dalykus, apie kuriuos kalba mokslininkai, kaip svarbu tėvų išankstinė nuostata, pasiryžimas ir nuoseklus pasirinktos kalbinės strategijos įgyvendinimas. Ir iškelia pačios visuomenės požiūrį i tautines mažumas, kas dažnai gali jaunimo neskatinti kalbėti kita, nei Danų kalba. Tad daugiakalbystės tema vis aktualesnė pasaulyje.
2012 m. sausio 24 d., antradienis
augti ne tėvų gimtoje kultūroje...
Viena pažįstama atsiuntė nuorodą į straipsnį, kur tėvai augino vaikus ne savo gimtojoje šalyje. Mama dalinasi, kiek daug turi išgyventi ir priimti, kai tavo vaikai į namus "nešą" kitą kultūrą, nors tu galbūt manai, kad namuose gyvuos tik tavo kultūra...bet...ką reiškia apskritai vaikus auginti kitoje kultūroje, konkrečiame mieste, kur daug dalykų skiriasi nuo to, kaip mes įpratę...kartais graudus, kartais juoką keliantys pasidalinimai...
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)