Jie dalinasi, kad ne tik apsisprendimas dėl kalbų (tarp kitko, labai įdomi jų kalbų naudojimo pasirinkimo strategija. Jie nusprendė būdami Amerikoje kalbėti tik angliškai, būnant Meksikoje - tik ispaniškai), bet ir kultūriniai skirtumai vaidina itin svarbią rolę dvikultūrės šeimos gyvenime. Taip pat jie pasakoja, su kokiais sunkumais teko susidurti pirmaisiais santuokos metais ir ką svarbu žinoti gyvenant tokioj šeimoj. Ir, kaip ir dauguma mokslininkų, praktikų ir tokias šeimas sukūrusių žmonių, pabrėžia NUOSEKLUMO ir IŠANKSTINIO PLANAVIMO (greičiau turint minty taisykles) svarbą auginant daugiakultūrius ir daugiakalbius vaikus. Skaitykite apie tai čia.
2012 m. balandžio 7 d., šeštadienis
2012 m. balandžio 6 d., penktadienis
Kaip užauginti savimi pasitikinčius daugiakultūrius vaikus?
Superinės įžvalgos išsakytos šiame straipsnyje. Kalbėdama su tiriamomis šeimomis būtent šiuos aspektus ir aptarinėjau :) įdomu tai, kad nė viena iš apklausiamų šeimų neišryškino neigiamo aplinkos požiūrio, o atvirkščiai (tačiau visos šios šeimos gyvena Vilniuje, tad Vilnius tikrai palaiko savo kaip tolerantiško miesto statusą).
Dvikalbystė/Daugiakalbystė Danijos lietuvių šeimose
Visai neseniai, vos prieš keletą mėnesių, Reda Mieldažytė, Gimtosios lietuvių kalbos mokytoja prie Kopenhagos Savivaldybės, atkreipė dėmesį į tai, kodėl tiek daug lietuvių šeimų, gyvenančių Danijoje, vaikai nekalba ar nemoka kalbėti lietuviškai, pabrėždama tuos pačius dalykus, apie kuriuos kalba mokslininkai, kaip svarbu tėvų išankstinė nuostata, pasiryžimas ir nuoseklus pasirinktos kalbinės strategijos įgyvendinimas. Ir iškelia pačios visuomenės požiūrį i tautines mažumas, kas dažnai gali jaunimo neskatinti kalbėti kita, nei Danų kalba. Tad daugiakalbystės tema vis aktualesnė pasaulyje.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)