Tai apie šeimas, kurios vartoja daugiau negu vieną kalbą šeimoje, kurioms kyla klausimai, ką ir kaip daryti, kad vaikas nepasimestų kalbų gausybėje. Jau daugiau negu metus galvojau apie šią problemą...kodėl problemą? Nes neaišku, nuo ko pradėti, kuo vadovautis, į ką kreiptis pagalbos ar konsultacijos. Mat dažniausiai domimasi atskirais kalbos procesais, skirtingais aspektais. Dažniausiai kalbama, kaip mokykloje mokyti dvikalbius vaikus, o gal net ir prieš tai užmerkiamos akys, tačiau juk norint kad kalba taptų sava, jos reik pradėt mokytis daug anksčiau nei ateinant į mokyklą, kurioje tik prisiliečiama prie kalbos fragmentų. O ką daryti tėvams, ypač daugiakalbiams, auginantiems vaikus, ir norintiems, kad jų vaikais augdami žinotų ne vieną kalbą. Tad tikslas - ieškoti atsakymų, sėkmingų istorijų, susijusių su daugiakalbėje aplinkoje auginamais vaikais.
Patvirtinti arba paneigti prielaidą, kad reikalingas sistemingas, organizuotas vaikų iki darželinio amžiaus (0-3 metų) kalbinis ugdymas, pasitarnaujantis socialinei, psichologinei, emocinei ir kognityvinei asmenybės raidai.
Patvirtinti arba paneigti prielaidą, kad reikalingas sistemingas, organizuotas vaikų iki darželinio amžiaus (0-3 metų) kalbinis ugdymas, pasitarnaujantis socialinei, psichologinei, emocinei ir kognityvinei asmenybės raidai.
